Paaugliai mūsų krašte dažniau kenčia bendraamžių užgauliojimus nei kitų Europos bei Šiaurės Amerikos šalių moksleiviai. Tačiau patyčių prevencijos programų biudžetas sumažintas beveik perpus.

Rugsėjo 1-oji - ne visiems bus šventė. Kai kurie mokiniai su baime laukia mokslo metų pradžios, kai teks grįžti į "kovos už būvį" bendruomenę - Lietuvos mokyklose kas ketvirtas paauglys yra stumdomas ar užgauliojamas bendraamžių. "Nesuvokiu, kaip visa tai ištvėriau - buvau nepanaši į žmogų. Eidama iš pamokų norėdavau tiesiog kristi. Neatitinki standartų - krenti", - tokiu laišku neseniai į vienos populiariausių interneto svetainių skaitytojus kreipėsi šešiolikmetė. Užgauliojimų ugnį perėjusi paauglė siūlė aktyviau imtis patyčių prevencijos, steigti klubus, į kuriuos galėtų ateiti bendraamžių engimą patyrę mokiniai.

Keičiasi visa mokykla

Lietuva - vienintelė Rytų Europos šalis, kuri ėmėsi įgyvendinti specialistų viena efektyviausių pripažintą "Olweus" prevencijos programą. Šiais mokslo metais prie 30 jos metodiką jau įgyvendinančių Lietuvos mokyklų prisidės dar tiek pat. Tačiau tai - vos penki procentai visų bendrojo lavinimo mokyklų.

Programos autorius, Norvegijos Bergeno universiteto profesorius Danas Olweusas, 35 metus vaikų ir paauglių patyčias tiriantis mokslininkas, praėjusią savaitę lankęsis Lietuvoje, LŽ jis sakė pritariantis, kad programa būtų įgyvendinama mūsų krašte. Tačiau, jo manymu, programą Lietuvoje diegti gali būti nelengva dėl jos metodikos. Bent pusė mokyklos darbuotojų turėtų būti motyvuoti pradėti programą - į ją yra įtraukiamas kiekvienas didelio mokyklos kolektyvo narys - ne tik mokiniai ir mokytojai, tačiau net ir ūkvedys bei budėtojai.

Mokosi ir suaugusieji
 
Pasak "Olweus" vadovo Lietuvoje Andre Baraldsneso, vadovaudamiesi šia programa pirmiausia savo elgesio modelį keičia suaugę jos dalyviai. Mokytojai privalo įsikišti į patyčių situaciją ir ją suvaldyti. Pagal "Olweus" programą visas mokyklos kolektyvas instruktuojamas, kaip kontroliuoti savo kūno kalbą smurtaujančio vaiko akivaizdoje. "Suaugusysis prieš peštuką turi atsistoti metro atstumu, žiūrėti tiesiai jam į akis ir atsiribodamas nuo asmeniškumų tiesiai sakyti: "Mes tokio elgesio nepriimame. Turi liautis." Jokių bausmių!" - LŽ sakė A.Baraldsnesas. Pasak jo, moksleiviams rengiamos diskusijos supervizijų grupėse, filmų peržiūros. Jie mokomi modeliuoti patyčių situacijas, įsivaizduoti, ką reiškia patirti patyčias.

Vienos pirmųjų krašte D.Olweuso sukurtą metodiką pradėjusios taikyti Vilniaus "Ažuolyno" pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jurgita Večerskienė LŽ patvirtino, kad programa išmokė suaugusiuosius atsikratyti abejingumo. Pasak jos, dabar išbarti peštuko neužtenka - vyksta ilgesnis procesas, kai visi situacijos dalyviai drauge įvertina incidentą, jo aplinkybes.

D.Olweuso sukurtą programą jo gimtojoje Norvegijoje taiko apie trečdalis - 500 - šio krašto mokyklų, JAV - apie 2 tūkstančius. Lietuvoje šįmet ją įgyvendins 64 mokyklos. Mūsų šalyje veikia dar dvi iš biudžeto finansuojamos programos - "Zipio draugai", taikoma ikimokyklinukams, ir "Second Step", skirta hiperaktyvių vaikų integracijai. Pernai patyčių prevencijos programoms įgyvendinti iš biudžeto buvo skirta 6 mln. litų, tačiau šįmet karpant lėšas jis buvo sumažintas beveik perpus - iki 3,36 mln. litų.

Lietuvos žinios

 

Jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į švietimo darbuotojų siūlymus ir savavališkai rudenį sumažins jų atlyginimus, pedagogai neatmeta protesto akcijų galimybės.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas antradienį uostamiestyje surengtoje spaudos konferencijoje prabilo apie tai, kad rugsėjo mėnesį per šalį gali nusiristi nauja mokytojų protestų prieš mažinamus pedagogų atlyginimus banga.
 
Mokytojai teigia, kad išeiti į gatves juos verčia valdžios melas. Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino, nors šalies valdžia žiniasklaidoje skelbia, kad atlyginimai mokytojams, kaip ir kitiems biudžetininkams dėl mažinamo bazinio mėnesinio atlyginimo nuo rudens mažėja 5 proc., iš tiesų mokytojų darbo atlygis neva mažės 20 proc.

„Mažinamas mokinio krepšelio finansavimas 139 litais. Pasitelkę savivaldybių finansininkus apskaičiavome, kad dėl to mokytojams atlyginimai mažės 10 procentų. Dar 5 procentais – dėl naujai patvirtinto 2009–2010 mokslo metų ugdymo plano, kuriuo mokykloms suteikiama teisė stambinti klases, dėl ko mažės mokytojų krūvis. Be to, ministerija Mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše įvedė koeficientų žirkles, kuriuos leis dar šiek tiek sumažinti atlyginimus“, – ve.lt aiškino jis.

Profsąjunga pranešė, kad rugsėjo 11 dieną uostamiesčio Atgimimo aikštėje bus surengta Žemaitijos regiono pedagogų protesto akcija – mitingas, vėliau surengtas piketas prie Švietimo ir mokslo ministerijos, prie Vyriausybės, Seimo rūmų, jei to nepakaks – įspėjamasis, o galiausiai – ir neterminuotas streikas.

„Esame išskirti iš kitų socialinių grupių neigiama prasme, nes niekam daugiau atlyginimai nemažėja taip drastiškai, ir nebematome kito kelio kaip tik išreikšti nepasitenkinimą protestais. Skirtingai nuo kitų profsąjungų, mes savo scenarijų laikomės. Taip bus ir šį kartą. Nebetikime valdžios pažadais, netikime trumpalaikiais jų sprendimais“, – sakė E. Jesinas.

Jo teigimu, nors visuose Vyriausybės dokumentuose pažymima, kad mokytojo atlygis turi būti aukštesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį, nuo rudens mokytojų atlyginimai nuo 2400 litų sumažės iki 1800 litų.

E. Jesinas tikisi, kad streiko idėjai pritars ir kitos profesinės mokytojų sąjungos.

Jis priminė, kad pernai pavasarį šalies pedagogai jau buvo surengę 17 dienų streiką, kurio metu buvo iškovoti 45 proc. didesni atlyginimai.

Ankstesnės Vyriausybės pasirašytos Pedagogų atlyginimų didinimo programos įgyvendinimas atidėtas iki 2010 metų gruodžio 31 dienos.

Biudžetininkų atlyginimams sumažinti nereikia Seimo pritarimo. Tam pakanka Vyriausybės nutarimo.

  Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė svarbiausias 2009-2010 m. m. aktualijas.Šiais metais žymiai padaugėjo stojančiųjų į profesines mokyklas. 2009 m. rugpjūčio 14 d. jau buvo priimta 16454 (priėmimo planas, kuris matyt bus viršytas, – 18810 mokinių), praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo priimta apie 10000. Numatoma, kad profesinėse mokyklose šiemet mokysis 44 000 mokinių.
'image2.jpg'
'image7.jpg'
'image1.jpg'
'image4.jpg'
'image3.jpg'
'image2.jpg'