P6120325Lietui lyjant Lapių pagrindinės mokyklos stovyklautojai susirinko į bendruomenės parko estradą pasisveikinti, susiskirstyti į būrius, aptarti dienos planų. Mokyklos direktorė ir mokytojai pasveikino visus susirinkusius į šią skautišką, bet ne vien skautams skirtą, stovyklą.

                   Lietui lyjant Lapių pagrindinės mokyklos stovyklautojai susirinko į bendruomenės parko estradą pasisveikinti, susiskirstyti į būrius, aptarti dienos planų. Mokyklos direktorė ir mokytojai pasveikino visus susirinkusius į šią skautišką, bet ne vien skautams skirtą, stovyklą.          

Stovyklautojai pasidalino į keturis būrius: mažieji „Gamtos jėga“, didesni „Laukiniai vilkai“ ir didieji „Grambuoliai“ bei „Kuisiai“. Kiekvienas būrys sukūrė savo šūkį, emblemą ir pristatė kitiems būriams. Stovykla be vėliavos-ne stovykla, taigi sukūrė ir vėliavą.

                             Nebijodami vasaros lietaus vyresnieji išsiruošė pas vietos verslininką Gintautą Rusteiką, kuris stovyklautojus nuvedė prie Žvelsos į didžiulę čiuožimo lynu trasą. Keturis kilometrus stovyklautojai kopė stačiais šlapiais šlaitais, leidosi lynais, vėl kopė ir vėl leidosi. Grįžę iš žygio vaikai rinkosi aplink laužą, kurį sukūrė mažieji skautai-neskautai. Pasistiprinę ant laužo keptomis dešrelėmis, užrašę gerą atsiliepimą apie labiausiai nusipelniusį stovyklos draugą, nors purvini ir pavargę, tačiau linksmi ir laimingi išsiskirstė iki rytojaus.

                         Išaušusi antroji stovyklos diena prasidėjo komandų prisitatymais, rikiuotės pratimais. Po tokio apšilimo atėjo metas pasitikrinti jėgas. Stovyklautojai žaidė kvadratą, krepšinį, rungėsi estafetėse, žaidė įvairiausius mėgstamus žaidimus, didieji mokė mažuosius, o mokiniai mokė mokytojus. Smagumėlis! Po energingo ryto laukė mokyklos virėjos Daivos paruošti gardūs ir sotūs pietūs.

                         Po pietų prasidėjo aktyvesnis etapas. Į stovyklą atvykęs II pasaulinio karo istorijos entuziastas Steponas Dabulis vedė į žygį, kurio metu stovyklautojai aplankė Utrių kaime išlikusius rusų armijos įrengtus bunkerius.

                         Žygis truko tris valandas. Nuovargį nuplovė pratrūkęs lietus. Vėl pavargę, bet kupini įspūdžių stovyklautojai grįžo namo.

                         Prasidėjusi trečioji stovyklos diena - birželio 14-oji - stovyklautojus privertė susikaupti ir susimąstyti - nukeliauti į 1941-uosius, išbandymų ir kančios, tremties pradžios metus. Mokyklos aktų salėje sugiedoję Lietuvos himną, išklausę istorijos pamokėlės, šiltai sutiko svečią, buvusį tremtinį, Česlovą Tarvydą, kuris pasidalino savo prisiminimais apie savo ir kitų lietuvių išgyvenimus tremtyje.

                         Šią dieną stovyklos organizatoriai paskyrė prisidėdami prie Tarptautinės komisijos inicijuotos pilietinės iniciatyvos ,,Palikti namai...“. Jos tikslas – pagaminti pilietinės iniciatyvos simbolius – namus iš popierinių dėčių ar kitokių medžiagų, taip įprasminant gimtųjų namų svarbą žmogaus gyvenime ir ką reiškia žmogui netekti jų. Todėl prisirinkę popierinių dėžių, įvairių ,,statybinių medžiagų“, netgi šiaudų namelių stogams užkloti stovyklautojai gamino, klijavo, dažė, karpė, kol surentė simbolinius namus.

                          Po namų statybų stovyklautojams teko nelengvas išbandymas, nes jų laukė Gargždų Šaulių kuopos nariai ir savanoriai, vadovaujami 309 kuopos laikinai einančio vado pareigas Aleksandro Jefimovo. Jie paruošė orientacinį žygį po Lapių apylinkes. Diena pasitaikė neįtikėtinai graži ir šilta, tad nukeliauti 10-12 km buvo vieni juokai. Sunkiau sekėsi rasti žemėlapyje pažymėtus taškus ir įvykdyti reikiamas užduotis. Į ,,bazę“ stovyklautojai sugrįžo tik apie 6 valandą vakaro, kur jų laukė kiek privėsusi, bet skani kareiviška makaronų košė.

Ketvirtadienis - ,,Laužo“ diena. Ji išaušo saulėta ir žadanti daug įspūdžių. Stovyklautojai rinko laužui šakas, susipažino su laužo kūrimo būdais. Dvi komandos gavo užduotį susirinkti savo laužiuką, jį susirišti ir per nustatytą laiką pradeginti virvutę. Laimėjusi komanda buvo apdovanota saldžiu prizu. Po rungties buvo uždegtas pagrindinis laužas, prie jo aptartas stovykloje praleistas laikas, dainuojamos dainos, apdovanoti gabiausi laužo užkūrimo specialistai.

           Po pietų prasidėjo dar viena linksma dalis – plaukimas katamaranais Minijos upe. Šis pasiplaukiojimas leido išmėginti savo komandinio darbo galimybes, pasitikrinti fizinį pasiruošimą ir, žinoma, pasidžiaugti kelionės teikiamais malonumais.

                             Stovyklos pabaigą vainikavo ekskursia po Žemaitijos nacionalinį parką. Pirmiausia aplankytas Platelių lankytojų centras, kuriame gidė supažindino su ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. Čia buvo galima pasimokyti žemaitiškų žodžių, sužinoti apie parko „slėpinius“: legendą apie Platelių ežerą, pažintinius takus. Stovyklautojai turėjo progą virtualiai keliauti po mišką, pamatyti gyvūnus, paukščius, išgirsti jų balsus. Bandė atpažinti įvairius augalus pagal jų kvapą, taip pat mėgino atspėti medžių rūšis pagal medieną, lapus ir žievę. Susipažino su įvairiais augalais, drugeliais ir vabzdžiais. Aplankė Platelių dvaro sodybos svirne įrengtą pilies dvaro istorijos, žemaičių krašto etnografijos bei pilies salos praeities ekspozicijas. Arklidėse – Užgavėnių eksploziją, kurioje pristatoma daugiau kaip 250 įvairių Užgavėnių „lėčynų”. Po to gidė pravedė eksursiją mokomuoju gamtiniu “Giliuko ir Kaštoniuko” keliu, kurio ilgis 1 km. Keliaujant šiuo taku buvo supažindinama su parko augalais, medžiais, paukščių garsais, primenama, kaip reikia elgtis miške, taip pat vyko edukaciniai užsiėmimai.

                             Po užsiėmimų stovyklautojai keliavo į šiaurinę Žemaitijos parko dalį, kur aplankė Likšų kaime įrengtą energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Pasisėmę energijos labirintuose užbaigė stovyklą skautišku atsisveikinimu ir atsisveikino iki naujų mokslo metų.